rytiniai stogai

penkiasdešimt šešios minutės iki saulė patekės. per daug lengvai praplėšiu akis ir išsiropštus iš lovos patamsy imu skubiai , nors ir nesgrabailiškai, rengtis. bergždžios pastangos tyliai nusileisti žemyn - laiptai, atrodo, kaip niekad garsiai girgžda. kol verda arbata sutepu pora sumuštinių, įsispiriu į basketkes ir, užsivyniojus šiltą skarą, riedu dviratuku iki 'saulutės'. sustirusios nuo šalčio rankos sunkiai ir skaudžiai įsikimba į metalines kopetėles, bet tai nesvarbu - svarbiausia jau ant stogo! nekantriai ramus laukimas. 06:17 saulėtekis. nebūna nuostabesnių rytų nei mūsiškiai. kaip niekad maloniai karšta mėtų arbata, mėlynas dangus, tik pradedantys šilti stogai bei mūsų veidai, skambantys bažnyčios varpai. o taip! guli ant nugaros ir visu kūnu trauki be proto maloniai glostančius saulės spindulius tiesiai į save..

fisherman

keltis ketvirtą, kai namo viršus jau apšviestas ir sušildytas saulės spindulių, kai tarp žaislinių namelių šmėžuoja apsiblausę veidai su vaiduokliškais baltais marškiniais, kai šviečia šešėliuose raudoni cigarečių galai ir raitosi rytiniai dūmai, net kai prie lauko tualeto jau stovi eilė ir kai taip ramu, o aš girdžiu ošimą man buvo taiptaiip!

o dar tas jausmas.. buvo jis tada kažkas, bet tapo dabar tik įgrisusiu. kaip ir something is changing liko tik nieko naujo.

08,08,01.12,09,03